Apie temą: savivertė
Žema savivertė veikia tai, kaip matome save, savo santykius ir sprendimus. Terapija padeda atpažinti savikritiškas mintis, pastebėti stiprybes ir kurti realistiškesnį bei draugiškesnį santykį su savimi.
Psichologai vertina ir gydo emocinius, elgesio ir santykių sunkumus taikydami psichologinę terapiją. Jie neskiria vaistų. Daugelyje šalių klinikinei praktikai reikalinga specialioji kvalifikacija ir registracija licencijas išduodančioje institucijoje, kurią Therapy247 patikrina.
Psichikos sveikatos priežiūra – Lietuva
Viešoji sveikatos priežiūros sistema · Savivaldybių psichikos sveikatos centrai
Psichologinę pagalbą savivaldybių psichikos sveikatos centruose galima gauti be šeimos gydytojo siuntimo. Nemokamų ar mažai kainuojančių psichologo konsultacijų skaičius nustatomas vietos lygmeniu, todėl teiraukitės jūsų gyvenamąją vietą aptarnaujančiame centre.
Kaip patikrinti, ar specialistas turi licenciją
- State Health Care Accreditation Agency (VASPVT) under the Ministry of Health. Sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant psichiatrus, privalo turėti VASPVT išduotą licenciją. Mūsų rastuose šaltiniuose įstatymas, reglamentuojantis psichologų praktiką, dar buvo projekto stadijoje.
Skubi pagalba – Lietuva
Jei jūsų ar kito žmogaus gyvybei gresia pavojus, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu. Šios tarnybos gali padėti bet kuriuo metu:
- 112 · Emergencias
- 116 123 · Vilties linija
Informacija peržiūrėta 2026 m. lapkričio mėn. · Šaltiniai: lrt.lt, vaspvt.lrv.lt, lrv.lt
Ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Kiekvienas kartais savimi abejoja. Žema savivertė gali jus stabdyti, kai nuolat save kritikuojate, jaučiate, kad nesate pakankamai geri, kad ir ką pasiektumėte, nepalankiai lyginate save su kitais, sunkiai priimate komplimentus, vengiate iššūkių bijodami nesėkmės, jums sunku pasakyti „ne“ arba jaučiate, kad jūsų vertę lemia kitų nuomonė. Ji dažnai lydi nerimą ar prastą nuotaiką.
Kas padeda: gydymas ir specialistai
Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti suprasti, iš kur kyla jūsų griežtas vidinis balsas, ir susikurti švelnesnį, realistiškesnį požiūrį į save. Dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), į užuojautą orientuota terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) ir schemų terapija. Dažnai dirbama ir su asertyvumu bei ribomis. Jei žema savivertė susijusi su kūno įvaizdžiu ar valgymu, gali prireikti specializuotos pagalbos.
Kada skubiai kreiptis pagalbos
Vien žema savivertė retai būna skubi situacija, tačiau ją gali lydėti depresija. Jei bevertiškumo jausmas sukelia minčių susižaloti ar nusižudyti, nedelsdami susisiekite su vietos skubios pagalbos tarnybomis arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Nedelsdami kreipkitės pagalbos ir tada, jei patiriate patyčias, priekabiavimą ar smurtą, arba jei ribojate maistą ar save žalojate.
Ką galite daryti kol kas
Pastebėkite savo vidinį kritiką ir paklauskite savęs, ar taip kalbėtumėte su draugu. Užsirašykite mažus pasiekimus ir savybes, kurias kiti jumyse vertina. Leiskite laiką su žmonėmis, kurie su jumis elgiasi gerai, ir mažinkite turinio, skatinančio lyginti save, kiekį. Išbandykite mažus iššūkius, mokykitės pasakyti „ne“ nedidelės svarbos situacijose ir rūpinkitės savo kūnu ilsėdamiesi ir judėdami.
Ką veikia psichologas?
Psichologas didžiąją darbo dienos dalį kalbasi su žmonėmis apie tai, kas juos neramina, ir padeda tai keisti. Tai apima sunkumo įvertinimą, tikslų susitarimą ir struktūruotų psichologinių metodų taikymą per konsultacijas su suaugusiaisiais, paaugliais, vaikais, poromis ar šeimomis. Tarp susitikimų jis ruošia medžiagą, rašo užrašus ir kartais bendradarbiauja su gydytojais, mokyklomis ar kitais specialistais – visada tik jums sutikus.
Kada jums gali padėti psichologas?
Į psichologą verta kreiptis, kai nerimas, prasta nuotaika, stresas, santykių problemos, netektis ar sudėtingas pokytis ima veikti jūsų miegą, darbą ar santykius, arba kai tiesiog norite geriau save pažinti. Jei simptomai labai stiprūs, gali prireikti vaistų arba yra medicininės priežasties požymių, turėtų įsitraukti ir psichiatras ar jūsų gydytojas.
Kaip pasirinkti
Rinkdamiesi patikrinkite licenciją ir išsilavinimą, taikomą metodą ir ar specialistas turi patirties su tuo, ko Jums reikia. Atsižvelkite ir į praktinius aspektus: kalbą, kainą, vietą ar online konsultacijas ir laisvą laiką. Santykis su specialistu labai svarbus; jei po kelių konsultacijų jaučiate, kad netinka, galite drąsiai pakeisti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar viešoji sveikatos priežiūros sistema šalyje Lietuva apmoka psichologinę pagalbą?
Psichologinę pagalbą savivaldybių psichikos sveikatos centruose galima gauti be šeimos gydytojo siuntimo. Nemokamų ar mažai kainuojančių psichologo konsultacijų skaičius nustatomas vietos lygmeniu, todėl teiraukitės jūsų gyvenamąją vietą aptarnaujančiame centre.
Kaip patikrinti, ar psichologas turi licenciją šalyje Lietuva?
State Health Care Accreditation Agency (VASPVT) under the Ministry of Health: Sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant psichiatrus, privalo turėti VASPVT išduotą licenciją. Mūsų rastuose šaltiniuose įstatymas, reglamentuojantis psichologų praktiką, dar buvo projekto stadijoje.