Apie temą: savivertė
Žema savivertė veikia tai, kaip matome save, savo santykius ir sprendimus. Terapija padeda atpažinti savikritiškas mintis, pastebėti stiprybes ir kurti realistiškesnį bei draugiškesnį santykį su savimi.
Terapeutas – kasdienis žodis, kuriuo vadinamas specialistas, teikiantis pokalbių terapiją: priklausomai nuo šalies, tai gali būti psichologas, psichoterapeutas, licencijuotas konsultantas, santuokos ir šeimos terapeutas arba klinikinis socialinis darbuotojas. Profiliuose nurodytas tikrasis kiekvieno terapeuto profesinis vardas, išsilavinimas ir registracija.
Psichikos sveikatos priežiūra – Lietuva
Viešoji sveikatos priežiūros sistema · Savivaldybių psichikos sveikatos centrai
Psichologinę pagalbą savivaldybių psichikos sveikatos centruose galima gauti be šeimos gydytojo siuntimo. Nemokamų ar mažai kainuojančių psichologo konsultacijų skaičius nustatomas vietos lygmeniu, todėl teiraukitės jūsų gyvenamąją vietą aptarnaujančiame centre.
Kaip patikrinti, ar specialistas turi licenciją
- State Health Care Accreditation Agency (VASPVT) under the Ministry of Health. Sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant psichiatrus, privalo turėti VASPVT išduotą licenciją. Mūsų rastuose šaltiniuose įstatymas, reglamentuojantis psichologų praktiką, dar buvo projekto stadijoje.
Skubi pagalba – Lietuva
Jei jūsų ar kito žmogaus gyvybei gresia pavojus, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu. Šios tarnybos gali padėti bet kuriuo metu:
- 112 · Emergencias
- 116 123 · Vilties linija
Informacija peržiūrėta 2026 m. lapkričio mėn. · Šaltiniai: lrt.lt, vaspvt.lrv.lt, lrv.lt
Ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Kiekvienas kartais savimi abejoja. Žema savivertė gali jus stabdyti, kai nuolat save kritikuojate, jaučiate, kad nesate pakankamai geri, kad ir ką pasiektumėte, nepalankiai lyginate save su kitais, sunkiai priimate komplimentus, vengiate iššūkių bijodami nesėkmės, jums sunku pasakyti „ne“ arba jaučiate, kad jūsų vertę lemia kitų nuomonė. Ji dažnai lydi nerimą ar prastą nuotaiką.
Kas padeda: gydymas ir specialistai
Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti suprasti, iš kur kyla jūsų griežtas vidinis balsas, ir susikurti švelnesnį, realistiškesnį požiūrį į save. Dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), į užuojautą orientuota terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) ir schemų terapija. Dažnai dirbama ir su asertyvumu bei ribomis. Jei žema savivertė susijusi su kūno įvaizdžiu ar valgymu, gali prireikti specializuotos pagalbos.
Kada skubiai kreiptis pagalbos
Vien žema savivertė retai būna skubi situacija, tačiau ją gali lydėti depresija. Jei bevertiškumo jausmas sukelia minčių susižaloti ar nusižudyti, nedelsdami susisiekite su vietos skubios pagalbos tarnybomis arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Nedelsdami kreipkitės pagalbos ir tada, jei patiriate patyčias, priekabiavimą ar smurtą, arba jei ribojate maistą ar save žalojate.
Ką galite daryti kol kas
Pastebėkite savo vidinį kritiką ir paklauskite savęs, ar taip kalbėtumėte su draugu. Užsirašykite mažus pasiekimus ir savybes, kurias kiti jumyse vertina. Leiskite laiką su žmonėmis, kurie su jumis elgiasi gerai, ir mažinkite turinio, skatinančio lyginti save, kiekį. Išbandykite mažus iššūkius, mokykitės pasakyti „ne“ nedidelės svarbos situacijose ir rūpinkitės savo kūnu ilsėdamiesi ir judėdami.
Ką veikia terapeutas?
Terapeutas padeda jums išsikalbėti apie tai, kas jus neramina, ir rasti praktinių būdų jaustis bei susidoroti geriau. Per sesijas jis klauso, užduoda klausimų, padeda pastebėti pasikartojančius jūsų minčių, emocijų ir santykių modelius ir kartu su jumis susitaria dėl tikslų. Priklausomai nuo pasirengimo, jis gali taikyti kognityvinės elgesio, humanistinės, sisteminės, psichodinaminės ar kitas moksliniais įrodymais pagrįstas kryptis, dirbdamas su pavieniais asmenimis, poromis, šeimomis ar grupėmis.
Kada jums gali padėti terapeutas?
Terapeuto verta ieškoti, kai stresas, nerimas, prasta nuotaika, gedulas, santykių problemos, sunkus pokytis ar praeities patirčių pasekmės ima slėgti jūsų kasdienį gyvenimą, arba kai tiesiog norite erdvės geriau suprasti save. Jei simptomai sunkūs, jums gali prireikti vaistų arba yra medicininės priežasties požymių, kreipkitės ir į savo gydytoją ar psichiatrą.
Kaip pasirinkti
Rinkdamiesi patikrinkite licenciją ir išsilavinimą, taikomą metodą ir ar specialistas turi patirties su tuo, ko Jums reikia. Atsižvelkite ir į praktinius aspektus: kalbą, kainą, vietą ar online konsultacijas ir laisvą laiką. Santykis su specialistu labai svarbus; jei po kelių konsultacijų jaučiate, kad netinka, galite drąsiai pakeisti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar viešoji sveikatos priežiūros sistema šalyje Lietuva apmoka psichologinę pagalbą?
Psichologinę pagalbą savivaldybių psichikos sveikatos centruose galima gauti be šeimos gydytojo siuntimo. Nemokamų ar mažai kainuojančių psichologo konsultacijų skaičius nustatomas vietos lygmeniu, todėl teiraukitės jūsų gyvenamąją vietą aptarnaujančiame centre.
Kaip patikrinti, ar terapeutas turi licenciją šalyje Lietuva?
State Health Care Accreditation Agency (VASPVT) under the Ministry of Health: Sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant psichiatrus, privalo turėti VASPVT išduotą licenciją. Mūsų rastuose šaltiniuose įstatymas, reglamentuojantis psichologų praktiką, dar buvo projekto stadijoje.